Filmas „Arčiau žemės anapus upės“ pradėtas kurti 2017 m. birželio mėnesį, bet pati idėja filmo prodiuserei V. Jonkutei kilo dar 2008-ųjų pavasarį, kuomet Vilniaus universitete vyko Latvistikos kabineto atidarymas, kuriame dalyvavo ir būsimi filmo veikėjai – K. Skujeniekas, V. Braziūnas, K. Nastopka. Tąkart regioninėje spaudoje išspausdinta trumpa renginio apžvalga. Vėliau karts nuo karto vis tekdavo susitikti su šiais poetais, dalyvauti jų kūrybos pristatymuose, poezijos skaitymuose. Filmo idėjos atsiradimui įtakos turėjo ir Lietuvos-Latvijos pasienyje Vytauto Didžiojo universiteto baltistų vykdyta etnokultūrinė ekspedicija, vasaros mokyklos Latvijoje bei baltistinės studijos VU bei LLTI. Vis dėlto 2017 m. gauta AABS Baumanio stipendija bei suburta kūrybinė komanda buvo didžiausia paskata per beveik dešimtmetį sukauptą patirtį bei žinias perteikti vizualiu filmo pavidalu.
Pagrindiniai filmo veikėjai – baltiškosios bendruomenės ambasadoriai, panbaltistai, reprezentuojantys bendrą baltišką tapatybę ir atmintį. Jų gyvenimo istorijos ir kūrybinė veikla yra tarsi mediatorius, vienijantis lietuvius ir latvius bei atskleidžiantis, kokie glaudūs gali būti jų tarpusavio ryšiai. „Su Lietuva aš susijęs visą gyvenimą. Kiek save atsimenu, mano akys nuolatos matė kaimynų žemę – čia pat, už upės, priešais savo namus. Svarbiausia – tas žodžiais nenusakomas mūsų bendrystės pojūtis. Ar mes vienas kitu džiaugtumės, ar viens su kitu bartumės, – mes esam broliai“ – ne kartą yra sakęs K. Skujeniekas, tokia yra ir V. Braziūno nuostata. Šių poetų istorijos išryškina bendrus istorinius ir poetinius baltų kultūrinio regiono kontūrus, sykiu stiprina lietuvių ir latvių bendrystės jausmą. Šis filmas yra skatinimas pajusti tą bendrystę, priartėti prie esančių čia pat, kaimynystėje, juos geriau pažinti ir pažiūrėti, kas yra ten, anapus Nemunėlio upės.